- priekabis
- 1 príekabis sm. (1) Rd, Dbk, Ktk žr. priekabė 6: Pasakysi žodį – tuoj príekabis bus Rm. Viską saviškai dirba ir ieško tiktai priekabio prapuldyti V.Piet. Priekabį jis rado mano straipsnyje rš. Nusilaka, o paskui tik ir ieško príekabių Užp. ^ Kelio klausia ar priekabių ieško? Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.